Apie vaikystę

vaikysteSveikstant nuo valgymo sutrikimų dažnai tenka nukeliauti atgal, į savo gyvenimo pradžią. Kyla minčių, „o kam? juk visa tai praėjo ir reikia gyventi dabartimi, gydyti tai, kas skauda dabar“.  Skaitykite toliau

Reklama

Apsilankymas

Be pavadinimo

Šiandien buvau VSC, taip greitai metai prabėgo. Jau seniai norėjau aplankyt, bet vis stabdė baimė, kad niekam nebus įdomu kaip man sekasi o ir nelabai kam gal reikalingas mano apsilankymas. Bet buvo visai kitaip. Mane labai šiltai sutiko. Merginos, kurios gydosi nuoširdžios, matosi, nori gydytis, skaito knygas, domisi. Va kaip būna prašauni pro šalį, jei turi išankstinių įsivaizdavimų. Nežinau, kas mane ten traukia, jaučiu, kad esu kažką skolinga, dar kažko nepadariau. Ačiū jums, merginos, ir žinokit, kad viltis išlipti iš šio liūno tikrai yra 🙂 Jei tik nori, VSC yra mano manymu geriausia terpe iš kur gali maksimum pasisemti žinių ir pagalbos. Tik tikėk savimi, kad gali, dirbk su savimi ir pasitikėk ten dirbančiais žmonėmis. Linkiu jums pasveikti ir gyventi dėl svarbesnių dalykų nei maistas ir svoris. Išsinešu dalelę šilumos ir šeimos pojūčio 🙂

Kuo persivalgymas gali būti naudingas?

Ar susimąstėte kada nors kodėl vėl ir vėl persivalgote? Kokios mintys ateina į galvą? “Ai, ir vėl man užplaukė kažkas?“ “Tai jis(ji) buvo kaltas(a)!“ “Turėjau susilaikyti, esu bevalis(ė).“ “Taip visada nutinka, kai grįžtu namo“. “Neturėjau ragauti (pirkti) šio maisto.“ Turbūt panašios, arba visai ne. Skaitykite toliau

Metai be VS

nature_0014_lightboxSveika, brangioji,

Štai ir praėjo metai. Atrodė, kad neišsikapstysiu.  Na, o pažvelgus atgal į nueitą kelią, aiškiai matau, jog visą tai įmanoma sukontroliuoti. Pilnaverčio gyvenimo sulig kiekviena diena vis daugėja, traukiasi didžiausių įtampų debesys. Kaip smagu, kad atgimstanti gamta pritaria tam vidiniam atsinaujinimo jausmui. Skaitykite toliau

Ištraukos iš dienoraščio 2

katesKovo 28

Aš ką tik po terapijos. Jaučiuosi, kaip maištaujantis vaikas, priremtas prie sienos, kalta, nesaugi. „Kaip tu drįsti taip elgtis?“ Suprantu, kad turiu atjaust, suprasti ir kitų žmonių jausmus, bet – tik ne savo jausmų sąskaita. Žinau, kad beprasmiška kaltint žmones, dėl to ką jie man padarė, arba ko nepadarė, bet … visgi gal yra prasmė? Skaitykite toliau