Delsimas

Neseniai atradau, kad delsimas visai nėra valios trūkumo ar tinginystės problema. Tai dažniausi pasiteisinimai, kuriuos tenka girdėti, kai kalbama apie delsimą. Dažnai galvoju, kaip norėčiau nuveikti kažką arba įgyvendinti savo svajonę, bet tuo viskas ir baigiasi. Kai reikia pradėti, kažkas stabdo ir aš atidedu tai „geresniems laikams“. Skaitykite toliau

Reklama

Aistra pirkti

Couple on City Sidewalk with Shopping BagsStebint savo įpročius užkliuvo tai, kad nemažą dalį savo laiko skiriu apsipirkimams. Nenuostabu, didelė šeima, daug poreikių. Bet kartais užkimbu ant kabliuko, minties “ką gi čia dar pagerinus namuose?“ Atseit, kad būtų geriau, jaukiau. Atrodo, negali ramiai išbūti, kol “nesutvarkysi“ aplinkos. Kyla klausimas “o kam gi man viso to reikia?“, “gal ir be viso to galiu išgyventi?“. Va, būtent, išgyventi. O tam, kad “gyvenčiau“, turiu nupirkti dar tą ir aną, kol…. pajusiu atsipalaidavimą. Tame ir kampas. Poreikis gauti pasitenkinimą ir atsikratyti įtampos gali tapti pirkimo manija. Skaitykite toliau

You are beautiful

1351010049 Bodies are beautiful at every size. Peoples’ bodies aren’t good or bad, right or wrong—they’re just different. And it’s the diversity of bodies that adds to their beauty. You can’t compare your body to someone else’s because your body isn’t meant to look like any other body.

Skaitykite toliau

Klumpu ir keliuosi

Sveiki,

ši savaitė man sunki, net nesinori dalintis, nežinau kodėl rašau. Pykstu ant savęs, kad nepavyksta. Bandau ir taip ir anaip surasti išeitį savo situacijoj, bet visi bandymai tokie pusėtini. Pabandai kitaip nei anksčiau ir matai, kad ne tas. Ir vėl bandai, ir vėl kažkas ne taip. Pavargau nuo šitos neužtikrintumo būsenos. Bent jau būčiau užtikrinta kuria linkme judėti, matyčiau kaip tai padaryti, tada klaidos nesmaugtų taip. O aš nematau kaip reikia. Tai taip įvarė neviltį, kad prisivalgiau 3 dienas iš eilės ir dabar jaučiu dar papildomą nepatogumą dėl kūno, išsipūtimas, atrodo sprogsiu.

Kai peržiūrėjau puslapio statistiką, pamačiau, kad nedaug kas gilinasi, atidaro tik home page ir neskaito toliau. Šiandien nieko naujo jums neprikursiu. Ir jūsų pakeisti negaliu, nei požiūrį, nei padovanot motyvaciją. Gal kiek sužadint. Bet sprendimas jūsų, kada pradėsite ne tik skaityti, bet ir veikti. Kaip ir šiuo atveju mano, plaukt pasroviui ar daužytis galva į tą pačią sieną tikintis kad ji kažkada prasivers. Kažkur ne į tą pusę dedu pastangas.

Nejaugi suklupsiu ir nesikelsiu? Tiek keliai nubrozdinti, ir kakta sumušta, kad nebenoriu keltis, neturiu jėgų.

Atleiskit, šiandien jausmai išsilieja neviltimi…