Kai nori kad jis/ji pasikeistų

Širdį slegia skausmas dėl keleto žmonių. Jų gyvenimai sugriuvę, jie kankinasi. Šimtą kartų bandžiau padėti. Bet, regis, žodžiai kaip žirniai į sieną. Negirdi, nenori, pasipiktina ir jaučiasi įžeisti. Suprantu, kad ir aš neturiu visos tiesos, galbūt dar daug ko nesuprantu. Bet skausmas dėl jų padėties neleidžia jų palikti ramybėje. Šimtą, tūkstantį kartu pykstu: “na kaip gi nesuprantat, juk tai taip paprasta, reikia tik patikėti, kad gali gyventi geresnį gyvenimą“, “gali nusisukti nuo savo priklausomybių ir pasakyti ryžtingą “ne“, gali palikti savo beviltiškai žlugdantį mąstymą ir mokytis mąstyti sveikiau“. Kaip padėti? Nežinau. Ateina toks slegiantis beviltiškumo jausmas, atrodo žmogus niekad taip ir nepasikeis. Skaitykite toliau

Reklama

Apklausa

Noriu truputį pakomentuoti. Padariau šią apklausą su tikslu, kad pamatytume, kaip elgiamės su savimi. Pasirodo, kad su draugu, su savo vaiku ar kartais net su priešu taip nesielgiame kaip kad su savim. Kodėl? Ir apskritai, šiek tiek daugiau teigiamo nei nieko apie save ar galvojame? Pamenu, kai pradėjau vartyti knyga apie savigarbą ir daryti pratimus iš jos, atrodė, daugiau kaip 3 teigiamus dalykus apie save tikrai neparašysiu. Sukau galvą ką čia sugalvojus, o tiksliau “sukūrus“ nerealaus… Ir dabar dažnai pritrūksta žodžių apibūdinti save. Neseniai aptikau jau pamirštą testuką ir įsivertinau. Ir, mano nuostabai, radau daug gero skaitalo apie save 🙂 Dabar vis lengviau patikėti, kad tai tiesa, nes tai iš tikrųjų didžiąja dalimi buvo ir yra tiesa.

Meilė sau ir savanaudiškumas nėra tas pats.

Gal ir Jūs atrasite daug gero savyje?

asmenybės testas