Gyventi gera

PaveikslėlisEt, iš tikrųjų… Šiemet toks saulėtas, nuostabaus grožio ruduo. Turiu daug progų juo grožėtis, kol dar nepraleidžiu visos dienos ofise. Su vaikais rinkome įvairiaspalvius klevų lapus, žaidėm gaudynes lauke. Daug šypsomės. Tegul smulkūs ar kad ir nemenki sunkumai neužgožia grožio. O jo iš tikrųjų tiek daug. Pasižiūriu į veidrodį, nusišypsau sau. Judinu sustingusius veido raumenis, sakau sau “pabusk“, “jausk“, “įkvėpk“, “pamatyk“. Kaskart primenu sau “ištiesk nugarą“, “pakelk galvą“, tiesiog šypsokis pardavėjai, sutiktam nepažįstamam. Įkvėpti save gan paprasta, o ir sutiktų praeivių sukaustyti žvilgsniai minkštėja. Skaitykite toliau

Reklama

Neskriausk savęs

stop_hurting_me_by_shadowlight_oak-d38t66oŠie žodžiai skamba viduje. Negaliu jų nepaisyti. Nemeilė – vidinis santykis į save, pirmiausia į save. Žiūrėk, žmogus nužudo žmogų, kas tai? Visų pirmą jis nužudo žmogų savyje. Tas vidinis žiaurumas, neapykanta sau ar kitiems. Minkštesne forma, tiesiog nemeilė. Iš kur mes jos išmokome? Sulig mano gimimu man buvo suteikta unikali vertė ir orumas, grožis, unikalios vidinės savybės. Kodėl viso to dažnai nemyliu, menkinu? Todėl, kad daug ko nuo mažens išmokstame. Todėl, kad žmogus negimsta tiesiog gėrio įsikūnijimas, jame slypi ir gėrio ir blogio užuomazgos. Skaitykite toliau

Klaidos neišvengiamos

Žinote, taip trūksta juoko, tiesiog užkrečiančio pozityvo. O ir skųstis nesinori, nes žinau, kad viskas yra žymiai geriau, nei šiuo metu jaučiu. Tai ką jaučiu, iškreipia tikrovę. Norisi pabėgt iš savo kūno, iš įprastos aplinkos, įkvėpti gurkšnį gryno oro. Jaučiuosi apgailėtina ir nevykusi. Žmonės į tuos man atrodančius sveikesnius žingsnius reaguoja neigiamai. Tai gal man užsičiaupt ir pasilaikyt tą savo nuomonę sau, gal leisti kitiems gerai jaustis, nesvarbu kas man? Skaitykite toliau