Neskriausk savęs

stop_hurting_me_by_shadowlight_oak-d38t66oŠie žodžiai skamba viduje. Negaliu jų nepaisyti. Nemeilė – vidinis santykis į save, pirmiausia į save. Žiūrėk, žmogus nužudo žmogų, kas tai? Visų pirmą jis nužudo žmogų savyje. Tas vidinis žiaurumas, neapykanta sau ar kitiems. Minkštesne forma, tiesiog nemeilė. Iš kur mes jos išmokome? Sulig mano gimimu man buvo suteikta unikali vertė ir orumas, grožis, unikalios vidinės savybės. Kodėl viso to dažnai nemyliu, menkinu? Todėl, kad daug ko nuo mažens išmokstame. Todėl, kad žmogus negimsta tiesiog gėrio įsikūnijimas, jame slypi ir gėrio ir blogio užuomazgos.

Kalbu sau ir Jums – NEPASIDUOK. Neplauk pasroviui, nenuleisk rankų, nors kartais labai nelengva. Nebijok kristi ir vėl atsikelti. Išmok džiaugtis nukritęs. Primink sau, kad jei jauti, visko patiri, tai tu gyveni. Esi žmogus, nusprendęs būti savo gyvenimo šeimininku, prisiimti atsakomybę už visą gėrį ir blogį savyje. Ne kiti žmonės ar aplinkybės padarė tave tuo, kas esi, tik tavo pasirinkimai. Todėl jei matai, kad plauki pasroviui (kas irgi yra tik tavo pasirinkimas), nuspręsk elgtis kitaip. Nuspręsk ieškoti kelių ir bandyti. Priimti save tokį koks esi, be jokių sąlygų, kad kažkada būsi geresnis. Nežudyk savęs, apkabink ir priglausk kaip geriausią draugą. Nežudyk maistu, nežudyk mintimis. Aprūpink maistu, pakelk ir įkvėpk mintimis. Pažvelk į veidrodį ir pasistenk įžvelgti Kūrėjo nuostabų meną, pasipuošk šypsena 🙂

images

Pastebėjau, kad mąstymas nėra statiškas. Jam nebūdinga pastovumo būsena. Kur jį kreipiam, ar juo rūpinamės? Žmonės paprastai nelinkę keisti savo minčių, nes, galbūt, taip patogiau. Todėl turbūt gyvenime ir prieiname krizių.

Kaip kreipiu savo mąstymą dabar ir kas man padeda sunkiu laikotarpiu?

Kalbuosi su savimi:

nesu tokia apgailėtina, kaip man atrodo

svarbu visų pirma ką pati apie save galvoju, kiti žmonės gali turėti gerų pastabų man, bet jie neturi galios valdyti mano gyvenimo, nes tik aš pasirenku ką iš jų priimti ir kuo patikėti, o kuo ne.

neturiu dėl ko atsiprašinėti kitų, kol nedarau blogą kam nors sąmoningai, jei vis dėl to padarau kažkam nesąmoningą skriaudą, apie tai gausiu žinoti, spėlioti nebūtina

prisimenu praeitį tolimą ir netolimą ir atrandu, užrašau savo gerąsias savybes, poelgius, pasiekimus, visa tai, kad išstovėčiau, kai užgriūna “aš bloga“, “aš neverta“ būsena

žinau, ir tai esu išbandžius, kiekvienoje duobėje, aklavietėje, sunkume slypi naujos galimybės, reikia tik plačiau atsimerkti

Rašau dienoraštį.

Rūpinuosi savo kūnu. Leidžiu jam pajudėti, pailsėti. Stengiuosi nueiti miegoti laiku. Stengiuosi išlaikyti pagarbų požiūrį į jį.

Žiūriu kaip žmonės šypsosi, mėgaujasi gyvenimu, juokiasi ir juokauja ir sakau sau, jog ir aš galiu visą tai daryti, būti laiminga, sėkminga, žavi.

Tiesiog dirbu, savo rankomis kuriu kažką naujo

Padedu kitiems, savanoriauju.

Savęs priėmimas reikalauja vidinio ir išorinio paskatinimo, palaikymo. Gerai, kai tai gauni iš kitų žmonių, bet dar geriau, kai sugebi visų pirmą pats save įkvėpti. Tuomet tampi stabilesnis.

Nebijokime pokyčių ir vertinkime gyvybę.

Gražių meilės atradimų,

Saulužė

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s