Pasitenkinimas

sun and flowersGalbūt šis įrašas pasirodys nesubrandintas, o jis toks ir yra. Tiesiog norisi dalintis įspūdžiais.

Šį vakarą jaučiu begalinę ramybę ir pasitenkinimą. Eidama keliu per kurį laiką neduodančios jokių rezultatų darbo paieškos, nešdama padidėjusį šeimos rūpesčių krūvį, natūralaus bet skausmingo atsiskyrimo po nuolatinio buvimo su vaikais ir jų adaptacijos kolektyve naštas, kažkaip nepalūžau. Buvo gan daug įvykių, kurie išoriškai nežadėjo nieko gero, kėlė baimę ir nepasitikėjimą savimi. Dabar didžioji viso to dalis jau praeityje. Išėjau sustiprėjusi, stabili, su tyru džiaugsmu ką tik išarto lauko. Kažkaip stebiu save lig iš šono ir atrodo vis nepatikiu tuo, ką matau. O matau sveikai savim pasitikinčią moterį, ambicingą ir veržlią, su iš kažkur atsiradusiomis teigiamo mąstymo užuomazgomis, išmokusią efektyviai spręsti savo problemas, empatišką ir besidominčią kitais žmonėmis. Net kai atrodo patiriu sunkumų ir nesimato išeities, vis tiek galvoju, kad galiausiai viskas išeis į gerą ir per daug nedramatizuoju. Kitų pastabos ir kritika neskatina žūtbūt gintis ir kovoti už save, pasidarė daug lengviau priimti žmonių kitoniškumą, užmegzti ir išlaikyti gerą santykį. Matau, kad ilgo ir kankinančio darbo su savimi investicijos atsiperka. Taip, jau beveik 1,5 metų, bet tikrai apsimoka stengtis. Nesuprantu tokio fenomeno: kaip žmogus gali taip ilgai gyventi būnant nesubrendusiu vaiku ir to nepripažinti, o po to, staiga tai pamatęs, per tokį gan trumpą laiką pasiekti jam nebūdingos emocinės brandos. Kelio pradžioje buvau pesimistiškai nusiteikusi. Galvojau, na, jei turėjau VS apie 20 metų, tai prireiks min 10 metų, kad atstatyti tai, kas buvo iškreipta ir sugriauta ligoto mąstymo.  Bet buvau pasiryžusi ir tokiam variantui, nes slėgusi našta buvo beprotiškai nepakeliama.

Toks pliūpsnis gryno oro, besiveržiančio džiaugsmo, tiesiog negaliu apsakyti. Man pagaliau sekasi. Sekasi tiesiog gyventi gyvenimą, jokiu būdu ne tobulą. Bet tas jo netobulumas man netrukdo, kaip tik padeda.  Išverkta, išjausta, susitaikyta, palikta praeity, pagerėjo bendravimas su artimaisiais. Dabar nebereikia ir vėl kaupt, laikyti savyje, nesinori vengt sunkumų, jau ne taip baisu bristi iš krizės.

Na, nežinau ką bepridėti… Matuojuos suaugusiojo kailį, ir matau kad dera, gera ir patogu.

S.

Įrašo “Pasitenkinimas” komentarai: 5

      • Mano vaikas irgi pradėjo eiti į darželį. Ir aš turėsiu pradėti dirbti po kelių mėnesių. O jau kaip nesinori…Nusprendžiau eiti į intuityvaus valgymo grupę, nes viena dar nesusitvarkau nei su tuo, nei su tuo. Nes kitaip turėčiau vėl turbūt eiti į VSC. Atkrytis.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s