Esu dabar

Panašu, kad iš didelio džiaugsmo ir noro iš gyvenimo pasiimti kuo daigiau, pamiršau kur bėgu ir kas su manimi vyksta. Mano gyvenimo tempas labai intensyvus. Tenka pripažinti, kad krūvis yra nemažas. Ne, tai ne tas laikas, kai reikia mažint apsukas ir kažko atsisakyti. Tiesiog, šiomis sąlygomis visai nepagalvojau, kad svarbu pasirūpinti kokybišku poilsiu. Aš tiesiog bėgau ir nebesiklausiau savo vidinių pojūčių, nereagavau į kūno signalus. Dėl to paskutinius keletą mėnesių gyvenau su mintimis, kad nieko nebenoriu, pasidarė sunku keltis rytais, darbe tik šiek tiek padidėjus stresui, sunkiai jį sugebėdavau pakelti. Tuomet tiesiog nebeėjau į darbą, nes paprasčiausiai nebegalėjau nieko. Pasitestavau ir gavau atsakymą – lengva per brūkšnį – vidutinė depresija. Bandžiau kapstytis savo jėgomis, bet nepajėgiau. Todėl vėl grįžtu prie palaikomosios psichoterapijos, bent keliems mėnesiams, žiūrėsiu, kaip seksis.

 Vakar buvau pas gydytoją pasitarti dėl vaistų. Šiaip nesu už vaistus, bet pasitikėjau šį kartą gydytoja. Džiaugiuosi, kad visgi realiai vertinu savo būklę, ir kol kas gavau vaistų tik įtampai mažinti. Nesuprantu, kada gi taps akivaizdu, kad reikia nuolat save prižiūrėti.

 Mano gyvenime paskutiniu metu daug pykčio ir nepasitenkinimo. Tai piktina artimieji, tai užknisa darbas ir nuolat kylančios problemos, kurias turiu spręsti, atrodo joms nebus galo. O aš pavargau. Noriu tiesiog būti silpna ir pažeidžiama. Nieko nebespręsti. Nusisukti nuo rūpesčių. Deja, gyvenimas nebūna be jų. Atrodo, kad visai nemoku gyventi šia akimirka. Žadu sau atsipalaidavimą ir geras emocijas tik tuomet, kai pasieksiu tikslą, padarysiu darbą. Pats procesas pasidaro varginantis ir sunkus. Gyventi čia ir dabar man atrodo neįveikiama užduotis. Vis tik džiaugiuosi tuo, kad pavyko pailginti naktinio miego laiką ir prisiversti pasportuoti bent savaitgaliais. Elementaru, natūralūs būdai mažinti stresą ir nuovargį. Kažkam taip, o kažkam kaip aukštoji matematika, atrodo neįveikiama, nes gi yra labai daug kitų svarbių dalykų, kurie nelaukia.

 Neseniai kalbėjomės su mama. Nežinau kaip ji gyvena tokį gyvenimą, kuris kelis kart tirštesnis nepasitenkinimu, dideliais reikalavimais sau ir kitiems ir nuolatiniu nuovargiu. Tuomet pasidariau nebe tokia griežta sau, juk tikrai daug darbo su savimi esu nuveikus, ir mano gyvenimas jau daug lengvesnis nei buvo. Gaila mamos. Uždaviau jai klausimą: „kaip tu gali gyventi su tiek pykčio ir nepasitenkinimo, neatlaidumo ir tiek iš savęs reikalaudama, neduodama sau poilsio?“ Išgirdau: „negaliu kitaip, nemoku“. Taip, nelengva, atrodo kankinasi žmogus, bet ir vėl lipa ant tų pačių grėblių, nors ir žino, kad ir vėl patirs tą patį. Kiek daug reiškia pasakyti „ne“ varginančiam gyvenimo būdui ir tokiom pat mintims, mąstymo būdui. Na o aš visgi esu pakeliui iš to ir sekanti mano užduotis – „gyventi čia ir dabar“. Bandau 🙂 kas belieka.

tumblr_llmeu6iYrk1qzssv5o1_500

Reklama

Įrašo “Esu dabar” komentarai: 4

  1. Sveika, Sauluže,
    noriu palinkėti Tau visą ko geriausio!!! Laikykis, jau didelių kliučių įveikiai, įveiksi ir šią. Svarbiausia, kad pripažinai problemą ir kreipeisi pagalbos, vadinasi rūpiniesi savimi ir myli 🙂 Tiesiog, asmenybės turinčios polinkį į tokio pobūdžio ligas, kaip aš sakau, negali “užmigti ant laurų“, net jei einasi gerai, visada turi save stebėti, nes niekada nežinai kada ir vėl liga gali atsliūkinti. Man taip jau yra buvę, tad stengiuosi pasimokyti iš šių atvejų ir tikrai darausi išmintingesnė 🙂 O kaip einasi su valgymais?

    • Sveika,
      na taip, užmigti panašu, kad nepavyks 🙂
      valgau aš normaliai, bet jei ties šia vieta savo gyvenime būčiau ir toliau delsusi, jaučiu, kad valgymai taip pat išsibalansuotų.
      Einam, klystam, bet mums sekasi, ane? 😉

  2. Sveika Sauluzhe, yra labai paprasta meditacija: skaiciuok iskvepimus iki 7 ir stebek kvepavima. Tuomet ivyksta stebuklas – sugrizti i si momenta, isgirsti garsus ir imi jausti kuna. Protas yra musu problemu ir skausmo saltinis, jam vistiek kas nors atsiras kas negerai, jei ir viskas gerai. Todel raminti reikia butent ji, as atradau, kad ypac maloniai nuteikia joga, grozio proceduros sau (pati arba salone), idomi knyga, komedija, mielos nuotraukos. Nepalaikau del vaistu… pati juos vartojau, buvo tik zala nuo ju, tapau zombiu. Kad ir ka renkiesi – linkiu tau sekmes ! ir daug geros savijautos !

  3. Džiaugiuosi, kad sugebėjai sukurti sau tvirtus pagrindus ir gyvenimui subanguojant priimti tinkamą sprendimą,o ne gryžti atgal 🙂 Klystam ir mokomes 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s