Gyventi gera

PaveikslėlisEt, iš tikrųjų… Šiemet toks saulėtas, nuostabaus grožio ruduo. Turiu daug progų juo grožėtis, kol dar nepraleidžiu visos dienos ofise. Su vaikais rinkome įvairiaspalvius klevų lapus, žaidėm gaudynes lauke. Daug šypsomės. Tegul smulkūs ar kad ir nemenki sunkumai neužgožia grožio. O jo iš tikrųjų tiek daug. Pasižiūriu į veidrodį, nusišypsau sau. Judinu sustingusius veido raumenis, sakau sau “pabusk“, “jausk“, “įkvėpk“, “pamatyk“. Kaskart primenu sau “ištiesk nugarą“, “pakelk galvą“, tiesiog šypsokis pardavėjai, sutiktam nepažįstamam. Įkvėpti save gan paprasta, o ir sutiktų praeivių sukaustyti žvilgsniai minkštėja. Skaitykite toliau

Neskriausk savęs

stop_hurting_me_by_shadowlight_oak-d38t66oŠie žodžiai skamba viduje. Negaliu jų nepaisyti. Nemeilė – vidinis santykis į save, pirmiausia į save. Žiūrėk, žmogus nužudo žmogų, kas tai? Visų pirmą jis nužudo žmogų savyje. Tas vidinis žiaurumas, neapykanta sau ar kitiems. Minkštesne forma, tiesiog nemeilė. Iš kur mes jos išmokome? Sulig mano gimimu man buvo suteikta unikali vertė ir orumas, grožis, unikalios vidinės savybės. Kodėl viso to dažnai nemyliu, menkinu? Todėl, kad daug ko nuo mažens išmokstame. Todėl, kad žmogus negimsta tiesiog gėrio įsikūnijimas, jame slypi ir gėrio ir blogio užuomazgos. Skaitykite toliau

Klaidos neišvengiamos

Žinote, taip trūksta juoko, tiesiog užkrečiančio pozityvo. O ir skųstis nesinori, nes žinau, kad viskas yra žymiai geriau, nei šiuo metu jaučiu. Tai ką jaučiu, iškreipia tikrovę. Norisi pabėgt iš savo kūno, iš įprastos aplinkos, įkvėpti gurkšnį gryno oro. Jaučiuosi apgailėtina ir nevykusi. Žmonės į tuos man atrodančius sveikesnius žingsnius reaguoja neigiamai. Tai gal man užsičiaupt ir pasilaikyt tą savo nuomonę sau, gal leisti kitiems gerai jaustis, nesvarbu kas man? Skaitykite toliau

Asmeninės ribos

boundariesĮsivaizduok, kad turi gražų namą, kurį galbūt neseniai pasistatei, ir jaukų kiemą su nuostabaus grožio ir aromato gėlėmis, vaismedžių sodą. Jautiesi namuose. Kartą pas tave apsilanko svečias (giminaitis, draugas su kompanija, pažįstamas ar tiesiog praeivis). Sujaukia namus, primėto šiukšlių, sutrypia gražų sodą… Ką darytum? Žinoma, protestuotumei. Mažiausiai pasijaustumei įskaudintas, o greičiausiai siaustum iš pykčio, pultum ginti savo lizdą. Kaip jaustumeisi, jei svečias nekreiptų į tave dėmesio ir toliau darytų tai, kas jam patinka? Kaip įniršęs žvėris, bejėgis? Šauki ir mosikuoji: „Čia mano namai, taip negalima“, bet žodžiai atsimuša į storą sieną ir tegrįžta atgal. Labai paprasta, kai tai vyksta fiziniame pasaulyje, o jei sieloje? Viskas kur kas kebliau, dažnai nesimato to ryškaus vaizdo, kas iš tikrųjų vyksta.  Gali jausti antipatiją kitam žmogui, slaptai ar atvirai rodyti pykti, nemaloniai jaustis šalia žmogaus, jaustis išnaudojamas, skaudinamas. Blogiausia, kai suvoki, kad nieko negali padaryti ar visos tavo pastangos nedavė rezultatų. Tuo metu norisi su nusivylimu atsitraukti ir atrasti bent kokį nusiraminimą praradus „namus“. Tuo nusiraminimu man, o galbūt ir Jums, dažnai tampa maistas.

Skaitykite toliau

Laisvė kurti

home and flowersPaskutinį mėnesį sunku save sulaikyti. Lekiu kosminiu greičiu. Tiek daug energijos aš dar niekad neturėjau, tiksliau beveik visa ji buvo panaudojama netinkamai arba suvalgoma. Būna dienų, kai tiek daug veiklos, minčių, kad vakarop tenka save stabdyti. Pavyksta retai, todėl mano miego laikas sutrumpėjo ir dažnai einu gulti apie 2-3 nakties. Skaitykite toliau

Klumpu ir keliuosi

Sveiki,

ši savaitė man sunki, net nesinori dalintis, nežinau kodėl rašau. Pykstu ant savęs, kad nepavyksta. Bandau ir taip ir anaip surasti išeitį savo situacijoj, bet visi bandymai tokie pusėtini. Pabandai kitaip nei anksčiau ir matai, kad ne tas. Ir vėl bandai, ir vėl kažkas ne taip. Pavargau nuo šitos neužtikrintumo būsenos. Bent jau būčiau užtikrinta kuria linkme judėti, matyčiau kaip tai padaryti, tada klaidos nesmaugtų taip. O aš nematau kaip reikia. Tai taip įvarė neviltį, kad prisivalgiau 3 dienas iš eilės ir dabar jaučiu dar papildomą nepatogumą dėl kūno, išsipūtimas, atrodo sprogsiu.

Kai peržiūrėjau puslapio statistiką, pamačiau, kad nedaug kas gilinasi, atidaro tik home page ir neskaito toliau. Šiandien nieko naujo jums neprikursiu. Ir jūsų pakeisti negaliu, nei požiūrį, nei padovanot motyvaciją. Gal kiek sužadint. Bet sprendimas jūsų, kada pradėsite ne tik skaityti, bet ir veikti. Kaip ir šiuo atveju mano, plaukt pasroviui ar daužytis galva į tą pačią sieną tikintis kad ji kažkada prasivers. Kažkur ne į tą pusę dedu pastangas.

Nejaugi suklupsiu ir nesikelsiu? Tiek keliai nubrozdinti, ir kakta sumušta, kad nebenoriu keltis, neturiu jėgų.

Atleiskit, šiandien jausmai išsilieja neviltimi…

Kuo persivalgymas gali būti naudingas?

Ar susimąstėte kada nors kodėl vėl ir vėl persivalgote? Kokios mintys ateina į galvą? “Ai, ir vėl man užplaukė kažkas?“ “Tai jis(ji) buvo kaltas(a)!“ “Turėjau susilaikyti, esu bevalis(ė).“ “Taip visada nutinka, kai grįžtu namo“. “Neturėjau ragauti (pirkti) šio maisto.“ Turbūt panašios, arba visai ne. Skaitykite toliau