Neskriausk savęs

stop_hurting_me_by_shadowlight_oak-d38t66oŠie žodžiai skamba viduje. Negaliu jų nepaisyti. Nemeilė – vidinis santykis į save, pirmiausia į save. Žiūrėk, žmogus nužudo žmogų, kas tai? Visų pirmą jis nužudo žmogų savyje. Tas vidinis žiaurumas, neapykanta sau ar kitiems. Minkštesne forma, tiesiog nemeilė. Iš kur mes jos išmokome? Sulig mano gimimu man buvo suteikta unikali vertė ir orumas, grožis, unikalios vidinės savybės. Kodėl viso to dažnai nemyliu, menkinu? Todėl, kad daug ko nuo mažens išmokstame. Todėl, kad žmogus negimsta tiesiog gėrio įsikūnijimas, jame slypi ir gėrio ir blogio užuomazgos. Skaitykite toliau

Klaidos neišvengiamos

Žinote, taip trūksta juoko, tiesiog užkrečiančio pozityvo. O ir skųstis nesinori, nes žinau, kad viskas yra žymiai geriau, nei šiuo metu jaučiu. Tai ką jaučiu, iškreipia tikrovę. Norisi pabėgt iš savo kūno, iš įprastos aplinkos, įkvėpti gurkšnį gryno oro. Jaučiuosi apgailėtina ir nevykusi. Žmonės į tuos man atrodančius sveikesnius žingsnius reaguoja neigiamai. Tai gal man užsičiaupt ir pasilaikyt tą savo nuomonę sau, gal leisti kitiems gerai jaustis, nesvarbu kas man? Skaitykite toliau

Asmeninės ribos

boundariesĮsivaizduok, kad turi gražų namą, kurį galbūt neseniai pasistatei, ir jaukų kiemą su nuostabaus grožio ir aromato gėlėmis, vaismedžių sodą. Jautiesi namuose. Kartą pas tave apsilanko svečias (giminaitis, draugas su kompanija, pažįstamas ar tiesiog praeivis). Sujaukia namus, primėto šiukšlių, sutrypia gražų sodą… Ką darytum? Žinoma, protestuotumei. Mažiausiai pasijaustumei įskaudintas, o greičiausiai siaustum iš pykčio, pultum ginti savo lizdą. Kaip jaustumeisi, jei svečias nekreiptų į tave dėmesio ir toliau darytų tai, kas jam patinka? Kaip įniršęs žvėris, bejėgis? Šauki ir mosikuoji: „Čia mano namai, taip negalima“, bet žodžiai atsimuša į storą sieną ir tegrįžta atgal. Labai paprasta, kai tai vyksta fiziniame pasaulyje, o jei sieloje? Viskas kur kas kebliau, dažnai nesimato to ryškaus vaizdo, kas iš tikrųjų vyksta.  Gali jausti antipatiją kitam žmogui, slaptai ar atvirai rodyti pykti, nemaloniai jaustis šalia žmogaus, jaustis išnaudojamas, skaudinamas. Blogiausia, kai suvoki, kad nieko negali padaryti ar visos tavo pastangos nedavė rezultatų. Tuo metu norisi su nusivylimu atsitraukti ir atrasti bent kokį nusiraminimą praradus „namus“. Tuo nusiraminimu man, o galbūt ir Jums, dažnai tampa maistas.

Skaitykite toliau

Laisvė kurti

home and flowersPaskutinį mėnesį sunku save sulaikyti. Lekiu kosminiu greičiu. Tiek daug energijos aš dar niekad neturėjau, tiksliau beveik visa ji buvo panaudojama netinkamai arba suvalgoma. Būna dienų, kai tiek daug veiklos, minčių, kad vakarop tenka save stabdyti. Pavyksta retai, todėl mano miego laikas sutrumpėjo ir dažnai einu gulti apie 2-3 nakties. Skaitykite toliau

Kai nori kad jis/ji pasikeistų

Širdį slegia skausmas dėl keleto žmonių. Jų gyvenimai sugriuvę, jie kankinasi. Šimtą kartų bandžiau padėti. Bet, regis, žodžiai kaip žirniai į sieną. Negirdi, nenori, pasipiktina ir jaučiasi įžeisti. Suprantu, kad ir aš neturiu visos tiesos, galbūt dar daug ko nesuprantu. Bet skausmas dėl jų padėties neleidžia jų palikti ramybėje. Šimtą, tūkstantį kartu pykstu: “na kaip gi nesuprantat, juk tai taip paprasta, reikia tik patikėti, kad gali gyventi geresnį gyvenimą“, “gali nusisukti nuo savo priklausomybių ir pasakyti ryžtingą “ne“, gali palikti savo beviltiškai žlugdantį mąstymą ir mokytis mąstyti sveikiau“. Kaip padėti? Nežinau. Ateina toks slegiantis beviltiškumo jausmas, atrodo žmogus niekad taip ir nepasikeis. Skaitykite toliau

Apklausa

Noriu truputį pakomentuoti. Padariau šią apklausą su tikslu, kad pamatytume, kaip elgiamės su savimi. Pasirodo, kad su draugu, su savo vaiku ar kartais net su priešu taip nesielgiame kaip kad su savim. Kodėl? Ir apskritai, šiek tiek daugiau teigiamo nei nieko apie save ar galvojame? Pamenu, kai pradėjau vartyti knyga apie savigarbą ir daryti pratimus iš jos, atrodė, daugiau kaip 3 teigiamus dalykus apie save tikrai neparašysiu. Sukau galvą ką čia sugalvojus, o tiksliau “sukūrus“ nerealaus… Ir dabar dažnai pritrūksta žodžių apibūdinti save. Neseniai aptikau jau pamirštą testuką ir įsivertinau. Ir, mano nuostabai, radau daug gero skaitalo apie save 🙂 Dabar vis lengviau patikėti, kad tai tiesa, nes tai iš tikrųjų didžiąja dalimi buvo ir yra tiesa.

Meilė sau ir savanaudiškumas nėra tas pats.

Gal ir Jūs atrasite daug gero savyje?

asmenybės testas

Delsimas

Neseniai atradau, kad delsimas visai nėra valios trūkumo ar tinginystės problema. Tai dažniausi pasiteisinimai, kuriuos tenka girdėti, kai kalbama apie delsimą. Dažnai galvoju, kaip norėčiau nuveikti kažką arba įgyvendinti savo svajonę, bet tuo viskas ir baigiasi. Kai reikia pradėti, kažkas stabdo ir aš atidedu tai „geresniems laikams“. Skaitykite toliau